Nuolatinis smurtas, alkis, mirtinas bendraklasės pridaužymas, viešas susidorojimas su motina ir broliu, vienas kito įtarinėjimas ir skundimas... Tokia buvo Šino Dong-hyuko kasdienybė, kurioje neatsirado vietos žmogiškumui.
Likimas šiam vaikinui nebuvo gailestingas: jis gimė ir augo sugriežtinto režimo darbo stovykloje Šiaurės Korėjoje. Galiausiai pasprukęs iš gimtosios šalies, jam tapusios tikrų tikriausiu kalėjimu, jaunas vyras dalijasi savo gyvenimo lageryje, pabėgimo ir įsikūrimo laisvėje istorija. Šino atsiminimus fiksuoja amerikiečių žurnalistas bei rašytojas Blaine'as Hardenas tarptautiniu bestseleriu tapusioje knygoje „Pabėgimas iš Lagerio Nr. 14".
Tikrais faktais grindžiamas kraupus Šino pasakojimas atveria šokiruojančią tiesą, ką iš tiesų tenka išgyventi keliems šimtams tūkstančių savo šalyje nekaltai kalinamų ir terorizuojamų šiaurės korėjiečių. Šis jauno žmogaus liudijimas yra tarsi padėka už pasitaikiusią galimybę kurti ir kontroliuoti savo gyvenimą pačiam bei noras padėti savo krašto žmonėms kovoti už prigimtines žmogaus teises – rinktis darbą, išsakyti savo nuomonę, užmegzti artimus santykius, galiausiai, mylėti ir būti mylimam...
Tokias gyvenimo sąlygas perteikianti istorija vertinga ne tik istoriniu ar politiniu, bet ir psichologiniu požiūriu. Tai žmogaus vidinių virsmų atspindys, verčiantis kelti klausimą: ar žmogui, gimusiam kaliniu ir gyvenusiam absoliučios kontrolės sąlygomis, laisvė visada žada laimingą pabaigą?
